„Pažinkime Lietuvos dvarus“ – kvietimas keliauti, domėtis ir atrasti dvarų paveldą skambėjo net dvejus metus. Į projektą įsitraukė gausus būrys dalyvių. Projekte dalyvavo Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nariai, pilys ir dvarai visoje Lietuvos teritorijoje, – ir restauruoti, vėl atgiję, dažnai kultūros ir tradicijų puoselėjimo veiklų pilni istoriniai objektai, ir dar tik naujam gyvenimui prikeliami dvarai. Keliautojai po Lietuvos pilis ir dvarus smalsavo, domėjosi, važiavo į visus Lietuvos kampelius, rinko simbolinių dvarų raktų kolekcijas savo kortelėse, o kartu – gražius kelionių prisiminimus.

Šventiniu renginiu Kuršėnų dvare baigėsi dvejus metus trukęs kelionių projektas

Šių metų lapkričio 10 dienos popietę Kuršėnų dvaras Šiaulių rajone svetingai priėmė susirinkusius projekto pabaigos paminėti ir atšvęsti svečius. Renginio dalyvius sveikino Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro vadovė Birutė Poškienė, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas. Keliautojai, projekto dalyviai renginio metu mėgavosi koncertine programa, vaišėmis ir galimybe dalintis įspūdžiais bei patirtimi vieni su kitais. Aktyvūs keliautojai buvo apdovanoti prizais, įsteigtais visų projekte dalyvavusių pilių ir dvarų, dalinosi gražiais įspūdžiais ir gerais atsiliepimais.

„Kartais apsilankius viduje, o kartais vien pabuvus lauko erdvėse, daugelyje dvarų jaučiama ypatinga aura. Tai vietovės, kurios formavosi šimtmečius, keitėsi stiliai, kraštovaizdžiai, ir buvo įdėta daugybės žmonių kūrybinės energijos. Įgytos žinios ir patyrimai lankantis pilyse ir dvaruose, prisiminimai ir įspūdžiai išliks ilgam, ir tai savotiška dovana juos pažįstantiems.“ – sakė Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas sveikindamas aktyviausius keliautojus.

Nominacijos: labiausiai patikusios ir svetingiausios pilys ir dvarai

Savo keliautojo kortelėse projekto dalyviai ne tik rinko simbolinių raktų – lipdukų kolekcijas, bet ir paskyrė savo balsus labiausiai patikusiems ir svetingiausiems pilims ir dvarams.
Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad 2022–2023 m. projekto „Pažinkime Lietuvos dvarus“ dalyvius labiausiai žavėjo Burbiškio dvaras. Keliautojai labiausiai patikusiais įvardino ir Rokiškio, Bistrampolio dvarus, Siručio rūmus.

Svetingiausiu išrinktas Lipliūnų dvaras. Į šį, svetingiausių pilių ar dvarų sąrašą taip pat pakliuvo ir antrą bei trečią vietas šioje nominacijoje pasidalino Hugo Šojaus ir Kuršėnų dvarai.

   

Keliautojų įspūdžiai ir pasidalinimai

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija projekto „Pažinkime Lietuvos dvarus“ laikotarpiu susilaukė nemažai keliautojų skambučių, laiškų, pasakojimų. Dažnas padėkodavo, išsakydavo lūkesčius ir naujų panašių projektų ateityje. Štai keletas tokių pasisakymų: „Šią vasarą turėjome įdomų užsiėmimą – aplankyti dvarus. Ačiū už pasiūlymą, ateityje lauksime naujų iššūkių.“ „Projekto žaidimas „Pažinkime Lietuvos dvarus“, įvykdytas . Tai nuostabus projektas, tai nuostabi kelionė po Lietuvą. Ačiū už nuostabią idėją.“ „Ačiū už paskatinimą aplankyti Lietuvos dvarus. Lauksim naujų projektų“.

Itin gražiai kelionę po pilis ir dvarus savo laiške reziumavo viena keliautoja:

„Šią 29 dvarų kelionę mes su sūneliu pradėjome Lipliūnuose. Juose sutikome nuostabią ponią, kuri mielai aprodė savo valdas ir atsisveikinant, lyg tarp kitko tarė: „Iki pasimatymo“, o man nustebus, pridūrė „Juk aplankysite visus dvarus ir susitiksime baigiamojo renginio metu“. Šie žodžiai įkvėpė. Taip nuo 2022 m., liepos iki 2023 m. rugsėjo palengva, atrasdami nepažintas ir dar kartą užsukdami į jau puikiai žinomas vietas, aplankėme projekte dalyvaujančius dvarus ir pilis. Keliaudami pamatėme visus metų laikus. Nuo vasaros kaitros slėpėmės Rokiškio dvare, kuriame sužavėjo kredenso kambarys ir nustebino kieme zujantys ralio automobiliai. Rudens peizažais grožėjomės Markučiuose (ir kaip gi aš, žmogus iš Vilniaus krašto, anksčiau čia nesilankiau). Šiame dvare įsiminė nepaprasto grožio tapetai, baldai, židiniai. Žiemą, apsigaubęs sniego skraiste, mus pasitiko Liubavas, dvaras, kurio vardas kalba apie meilę, padovanojo pirmąjį žiemišką pasivaikščiojimą. O Aristavėlės dvare, kurį taip puikiai pristatė ten dirbantis muziejininkas ponas Vingaudas, šildėmės gurkšnodami arbatą. Pavasarį žadinome Renave, kuris vertė aikčiot iš nuostabos. Kokia biblioteka! O koks sienų dekoras! O vaizdas į mišką, į upelį... Spėkit, ką dariau grįžusi namo... Dar syk pažiūrėjau Tadą Blindą ir peržiūrėjau Aruodo skelbimus, gal Renave koks butelis ar namelis parduodamas? Aš norėčiau čia gyventi... O kur dar pakeliui pradurtų padangų istorija, paslaptingų monų paveiktos navigacijos klaidinantys keliai per pievas... Galėčiau pasakoti ir pasakoti, prie kavos puodelio susėdus, pavyzdžiui, Paliesiaus dvare, kuriame mes ir užbaigėm šią nepaprastą dvarų kelionę, dar labiau pažindami mylimą Lietuvą. Kaip grafas Konstantinas Tiškevičius savo knygoje Neris ir jos krantai rašė: „Lankyti svečius kraštus yra gražus dalykas, bet nuodugniai pažinti savąjį kraštą yra privaloma žmogaus pareiga <...>“. Taigi dėkoju Lietuvos pilių ir dvarų asociacijai, bei kitiems, šiame kelyje sutiktiems žmonėms, už šią nuostabią pažinimo kelionę.

Nuoširdžiai Audronė ir Darijus“

Projekto laikotarpiu Lietuvos pilys ir dvarai sulaukė daugiau lankytojų nei įprastai. Keliautojai domėjosi paveldo objektais, jų istorija, dalyvavo kultūriniuose renginiuose, ekskursijose. Jie ne tik atrado didingus pastatus, jų aplinką ir istoriją, bet taip pat sutiko, pažino kultūros paveldą puoselėjančius žmones, kuriems, besiimantiems iniciatyvos ir atsakomybės atkurti, saugoti ir puoselėti unikalų mūsų šalies paveldą, taip pat svarbu dalintis savo meile jam, žiniomis, idėjomis.

 Fotografijos Valentino Lukono ir Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos