Prezidento žodis

Mieli Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nariai,

Buvau išrinktas naujuoju Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos vadovu, dėkoju Jums už pasitikėjimą. Tikiu, kad bendromis pastangomis būsime vieningi ir darniai sieksime asociacijos tikslų.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija yra bendruomeninė organizacija, stipri tiek, kiek mes, jos nariai, prisidedame savo indėliu: darbu ar patarimais. Stengsiuosi sutelkti ir į asociacijos veiklą įtraukti ne tik kompetentingus valdybos narius, bet ir kuo daugiau kitų įvairių sričių ekspertų, kurie turi žinių ir entuziazmo prisidėti prie Lietuvos pilių ir dvarų atgimimo ir asociacijos prestižo didinimo. Tai – visų mūsų, valdančių šiuos kraštui svarbius kultūros paveldo objektus, daugiausia dvarus, organizacija. Darni LDPA veikla bus svarbi ir Lietuvos valstybei – prisidės prie mūsų šalyje šimtmečius kultūros židinių misiją atlikusių objektų išsaugojimo ateinančioms kartoms.

Mieli asociacijos nariai, kviečiu visus jus būti aktyviais mūsų bendrų namų – LPDA – šeimininkais: mintimis, patarimais, savanorišku darbu.

Jausdamas jūsų palaikymą, linkiu dvarų savininkams ir valdytojams kuo geriausios kloties, sveikatos, tikėjimo asociacijos veiklos prasmingumu.

Pagarbiai,

Gintaras Karosas
Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos Prezidentas

 

Dabartis

 

Asociacija savanoriškumo pagrindu vienija fizinius ir juridinius asmenis – Lietuvos pilių ir dvarų savininkus, valdytojus - bei kitus asmenis, besirūpinančius Lietuvos pilių ir dvarų kultūros paveldo išsaugojimu.
Pirmosios dvarvietės Lietuvoje pradėjo formuotis kartu su valstybe, o jau XIII a. antroje pusėje dvarai buvo administraciniai, politiniai ir kultūriniai centrai bei ūkiniai vienetai ar prievolių surinkimo punktai. Jie išsilaikydavo iš savo ūkinės veiklos. Dvaruose veikė malūnai, pieninės, kalvės, nedidelės žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės.
Manoma, kad per visą Lietuvos dvarų istorijos raidą jų dabartinėje šalies teritorijoje yra buvę apie 2000. Tikrai ne vieną kartą Lietuvos istorijoje griuvo ar buvo griaunami dvarai. Karai ar suirutės, politiniai sukrėtimai ar ekonominiai nepritekliai, plėšikavimai ar vandalizmas. Bet dvarai vėl ir vėl kilo. Senosios dvarvietės išliko kaip nebylūs istorijos liudininkai.
Galime pasidžiaugti, kad dabar jos vėl naujai atgimsta, vis daugiau jų randa savo šeimininkus. Dvarai tyrinėjami, restauruojami, bei atgaivinamos jų kultūrinės ir ūkinės tradicijos. Dvarų savininkai ir valdytojai yra susibūrę į „Lietuvos dvarų ir pilių asociaciją“ (LPDA), kuri buvo įkurta 2005 m. Daugelyje jų vyksta aktyvi veikla – nuo ūkinės iki kultūros židinių provincijoje kūrimo. Suprasdami savo misiją – išsaugoti ir puoselėti dvarus, atgaivinti dvarvietes ir tęsti jų kultūrines bei ūkines tradicijas, dvarų savininkai negailėdami savo laiko ir lėšų atkuria dvarvietėse ūkinę veiklą, organizuoja įvairius kultūrinius renginius, muzikos festivalius, bei vykdo plačią edukacinę programą. Išties džiugu, kad plečiasi Lietuvos dvarų ir pilių asociacijos narių gretos. Jų dėka Lietuvos kaimai gražėja, prisikelia naujam gyvenimui ir veiklai. Pilių ir dvarų sodybose kuriasi kaimų bendruomenės bei muziejai, jos atviros šalies ir užsienio svečiams.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacija (toliau – LPDA, asociacija) įkurta 2005 metų rugsėjo mėnesį. Asociacija jungia Lietuvos pilių ir dvarų valdytojus bei kitus asmenis, besirūpinančius šių objektų išsaugojimu ir puoselėjimu. Tai žmonių, turinčių atsakingą požiūrį į kultūros paveldą, organizacija.
Asociacijai vadovauja Prezidentas, sprendimai priimami pasitarus su Valdyba, kurią sudaro iš asociacijos narių tarpo visuotinio susirinkimo metu išrinkti atstovai. LPDA nuo 2005 m. vadovavo Lina Dunauskaitė, nuo 2009 m. – Kęstutis Mozeris, nuo 2010 m. – Arūnas Svitojus, o nuo 2017 m. – Gintaras Karosas.
Už asociacijos kanceliarijos darbą, projektų ir renginių organizavimą atsakingas LPDA vykdantysis Direktorius.

 

dabartis-1.jpg

Dautarų dvaras

dabartis-2.jpg

Bistrampolio dvaras

Liubavo dvaras muziejaus ekspozicija m_IMG_6901.jpg

Liubavo dvaro muziejus


Tikslai

  • Rūpintis Lietuvos pilių ir dvarų paveldo, kultūros tradicijų saugojimu bei puoselėjimu;
  • Bendradarbiauti su valstybės institucijomis, dvarų atstatymo, saugojimo bei pritaikymo klausimais;
  • Vykdyti kultūrinį turizmą dvaruose;
  • Informuoti visuomenę apie atgimstančių dvarų tradicijas, jų tęstinumą.

 

Vizija

  • Lietuvos dvarai – išsaugoti ir atkurti, kultūrą puoselėjantys, konkurencingi ir pelningai veikiantys turizmo ir kitų ūkio šakų objektai.

  

Ko mes siekiame?

  • Ugdyti visuomenės pagarbą paveldui.
  • Vienyti asmenis bendrai veiklai, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bei pagalbą, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, politinį aktyvumą, organizuotumą bei iniciatyvumą.
     
     

Dvaras – kultūros židinys

Pirmosios dvarvietės Lietuvoje pradėjo formuotis kartu su valstybe, o jau XIII a. antroje

pusėje dvarai buvo administraciniai, politiniai ir kultūriniai centrai bei prievolių surinkimo punktai. Manoma, kad per visą Lietuvos dvarų istorijos raidą jų yra buvę apie 2000. Tikrai ne vieną kartą Lietuvos istorijoje griuvo ar buvo griaunami dvarai. Karai ar suirutės, politiniai sukrėtimai ar ekonominiai nepritekliai, plėšikavimai ar vandalizmas. Bet dvarai vėl ir vėl kilo. Senosios dvarvietės išliko kaip nebylūs istorijos liudininkai. Galime pasidžiaugti, kad dabar jos vėl naujai atgimsta, vis daugiau jų randa savo šeimininkus. Dvarai tyrinėjami, restauruojami, bei atgaivinamos jų kultūrinės ir ūkinės tradicijos. Dvarų savininkai ir valdytojai yra susibūrę į „Lietuvos dvarų ir pilių asociaciją“ (LPDA), kuri buvo įkurta 2005 m. Daugelyje jų vyksta aktyvi veikla – nuo ūkinės iki kultūros židinių provincijoje kūrimo. Suprasdami savo misiją – išsaugoti ir puoselėti dvarus, atgaivinti dvarvietes ir tęsti jų kultūrines bei ūkines tradicijas, dvarų savininkai negailėdami savo laiko ir lėšų atkuria dvarvietėse ūkinę veiklą, organizuoja įvairius kultūrinius renginius, muzikos festivalius, bei vykdo plačią edukacinę programą. Išties džiugu, kad plečiasi Lietuvos dvarų ir pilių asociacijos narių gretos. Jų dėka Lietuvos kaimai gražėja, prisikelia naujam gyvenimui ir veiklai. Pilių ir dvarų sodybose kuriasi kaimų bendruomenės, jos atviros šalies ir užsienio svečiams.

 

Dvaras – pavyzdinis ūkis

Pirmosios dvarvietės Lietuvoje pradėjo formuotis kartu su valstybe, o jau XIII a. antroje pusėje dvarai buvo ne tik administraciniai, bet ir ūkiniai vienetai. Jie išsilaikydavo iš savo ūkinės veiklos. Dvaruose veikė malūnai, pieninės, kalvės, nedidelės žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės.

• Ašriosios Kirsnos dvare anksčiau buvo malūnas, bravoras, sūrinė, arklidės. Dabar – atgaivintas pieno ūkis, žirgynas.

• Aukštosios Fredos dvaro tvenkiniuose buvo auginamos žuvys. Dabar – didelis ir gražus botanikos sodas.

• Belvederio dvare 1922-1925 m. veikė žemės ūkio, pienininkystės mokykla pieninkystės, nuo 1944m. pieninkystės technikumas, o 1961m. įsteigtas žemės ūkio technikumas.

 

Atstatome dvarus, atgaiviname senąsias pilių ir dvarų kultūrines tradicijas
 

Atkuriame-1.jpg

Atkuriame-2.jpg

Atkuriame-3.jpg

facebook.gif