Aukštaitijos dvarai

Raguvėlės dvaras

Raguvėlės k., Anykščių raj.

Valdytojai: Nerijus Jankus, Darius Jankus, Vytautas Stankevičius

Dvaro adresas: Raguvėlės k., Anykščių raj., LT-

 XVII a. Raguvėlės dvaras priklausė Sokolovskiams,1698-1701 m. dvarą įsigijo (paveldėjo) pavieto kardininkas Mikalojus Komaras-Zabožinskis, ir nuo XVIII a. dvaras tapo šios giminės, žinomos nuo XV a. Ukrainoje, Lėvonija. 1744 m. dvarą testamentu paveldėjo M. Komaro sūnūs Antanas Komaras – Ukmergės žemės teisėjas Ignacijus Komaras – Volkovysko kardininkas.
Dvaras ypač išaugo XVIII a. pabaigoje-XIX a. pirmojoje pusėje. Antano Komaro sūnaus Juozapo Komaro – Lietuvos kariuomenės pulkininko Napoleono Bonaparto armijoje – iniciatyva XVIII a. 9 dešimtmetyje-XIX a. 4 dešimtmetyje buvo pastatyti pagrindiniai dvaro pastatai – rūmai, oficina, ratinė, svirnai, smuklė. 1822 m. Raguvėlės dvare buvo apsistojęs Rusijos caras Aleksandras I su visa gausia palyda.
Kiti pastatai, manoma, buvo statomi XIX a. viduryje ir antrojoje pusėje, Raguvėlės dvarą valdant jau sūnuiKomarui ir anūkui Mykolui Komarui. 1859 m. Raguvėlėje buvo 3 kiemai – 30 gyventojų, vandens malūnas, mūrinė smuklė.
1923 m. Raguvėlės dvare buvo 3 sodybos – 205 gyventojai. XX a. pradžioje paskutinis Raguvėlės dvaro valdytojas buvo Mykolo Komaro sūnus. Šalia dvaro įsikūrė ir Raguvėlės kaimas. Iki Antrojo pasaulinio karo Raguvėlė priklausė Raguvos valsčiui, kaime buvo pašto agentūra, pieno perdirbimo bendrovė, veikė Raguvėlės girininkija.
1784 m. minima Raguvėlės koplyčia. Į ją pamaldų laikyti atvykdavo vienuoliai bernardinai iš Troškūnų. Dvaro savininkas Jurgis Komaras (kitų šaltinių duomenimis – irKomaras) 1796 m.ė medinę Raguvėlės bažnyčią, kuri išlikusi iki šiol, tik 1930 m. buvo atnaujinta, išdažytas vidus.liaudiško klasicizmo formų, primena to laikotarpio mūrines klasicistines bažnyčias, stačiakampio plano 24 metrų ilgio ir 12 metrų pločio, su stačiakampe abside, vieno masyvaus bokšto, vidus 3 navų. Šventoriaus tvora medinė ažūrinė, su plytų mūro stulpais.
Raguvėlės bažnyčioje yra vieni seniausių Anykščių krašte vargonai, nežinomo autoriaus sukurti 1795 metais ir iki šiol išlikę neatnaujinti, todėl itin prastos būklės. Jie laikomi ryškiu klasicizmo stiliaus kūriniu: trys simetriškos erdvinės plokštumos atskirtos dorėninėmis kolonomis, į kurias remiasi antablementas, apjuostas puošnia vinjete. Vargonai turi vienerius manualus ir 8 balsus, jųšyboje panaudotas ir Komarų šeimos herbas.
Dvaro savininkas 1902 m. bažnyčiai skyrė 16 dešimtinių žemės, bet nutraukė iki tol buvusį kunigo išlaikymą. 1924 m. buvo įsteigta Raguvėlės Šv. diakono Stepono parapija, dabar priklausanti Panevėžio vyskupijos Anykščių dekanatui. Svarbiausia parapijos šventė – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai sekmadienį po liepos 16 dienos, taip pat švenčiami Šv. Juozapato (paskutinį lapkričio sekmadienį) ir tituliniai Šv. Stepono (gruodžio 26 d.) atlaidai. Raguvėlės parapijoje dirbo kunigai: 1931-1941 m. – klebonas Bronislovas Kazakauskas, 1983-1996 m. – klebonas Povilas Šliauteris. Nuo 1996 m. Raguvėlėje reziduojančiuo kunigo neliko,ą administruoja Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius.
Raguvėlės kaimo kapinės veikiančios. Dvaro kapinės neveikiančios, yra koplyčia – neogotikinis mauzoliejus, kuriame palaidoti Komarų šeimos nariai.

Pirmoji mokykla, veikusi Raguvėlės dvare, minima 1910 m. 1918-1949 m. veikė Raguvėlės pradinė mokykla, vėliau reorganizuota į septynmetę, 1962-1986 m.štuonmetė mokykla, nuo 1986 m. – nepilnoji vidurinė. 1985-1998 m. jos direktore dirbo Stasė Valiulienė. 1975-1998 m. mokykla dirbo nacionalizuotame, vėliau grąžintame ir nuomojamameų dvaro rūmų pastate, kol 1998 m. įsikėlė įįrengtą pastatą, perstačius buvusį vaikų darželį. Raguvėlės pagrindinė mokykla veikia iki šiol, yra apiemokinių, direktorė Genė Kulbokienė (nuo 1998 m.).
Nacionalizuotuose Raguvėlės Komarų dvaro centriniuose rūmuose 1940-1944 m. veikė Raguvėlės žemės ūkio mokykla, 1944-1947 m.– žemės ūkio mechanizacijos mokykla su mokomuoju ūkiu. Nuo 1959 m. iki 1971 m. rugpjūčio 31 d. čia buvo Raguvėlės žemės ūkio technikumas, nuo 1971 m. iki 1975 m. rugsėjo 26 d.– Raguvėlės vienmetė bitininkystės-sodininkystės meistrų mokykla. Ją uždarius, patalpos buvo perduotos aštuonmetei mokyklai.
Po Antrojo pasaulinio karo iš Raguvėlės buvo ištremti į Sibirą 5 asmenys.
Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Panevėžio apskrities Miežiškių valsčiaus (vėliau Troškūnų, Anykščių rajono) Raguvėlės apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Juostininkų apylinkės. 1986 m. likvidavus Juostininkų apylinkę, Raguvėlė kartu su visa jo teritorijaįjungta į Troškūnų apylinkę.
1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį, vėliauė “Naujo gyvenimo” kolūkiui, Raguvėlės žemės ūkio technikumo mokomajam ūkiui, Raguvėlės tarybiniam ūkiui, Raguvėlės kolūkiui, kol 1991 m. šis ūkis buvo likviduotas. Nuo 1975 m. balandžio 8 d. iki 1989 m. vasario 17 d. Raguvėlė buvo Raguvėlės tarybinio ūkio, 1989-1991 m. – Raguvėlės kolūkioė gyvenvietė.
Nuo 1949 m. Raguvėlėje veikia kultūros namai ir biblioteka, nuo 1957 m.– pašto įstaiga,medicinos paslaugų punktas. Kaime buvo 344 gyventojai (1959 m.), 370 gyventojų (1970 m.), 330 gyventojų (1979 m.), 394 gyventojai (1986 m.).
Kaimo šiaurės rytų dalyje, šalia krašto kelio Anykščiai-Panevėžys, yra architektūros paminklas – Raguvėlės dvaro sodyba, klasicizmo bei romantizmo laikotarpio pastatai ir geometrinio planavimo 8 ha parkas. 20 hektarų plote išlikę 20 dvaro pastatų. 1983 m. rūmai buvo suremontuoti pagal architekto Romualdo Kazlausko projektą, 1985 m. restauruotas šiaurinis svirnas. Dvaro pastatų kompleksas 1992 m. buvo grąžintas Komarų giminės paveldėtojai Akvilinai Rimševičienei.
Raguvėlėje 1864 m. gimė dvarininkas Konstantinas Komaras, 1910 m. – dvarininkas, politikas ir sportininkas Vladislavas Komaras, 1952 m. – pedagogas.





You need to enable javascript in order to user google maps.
facebook.gif