Nuo seno pilys ir dvarai – kultūros puoselėjimo, švietimo židiniai

Lietuvos pilys ir dvarai istoriškai buvo itin svarbūs politiniai, administraciniai, kultūriniai centrai.

Natūralu, kad dažnai buvo minami ir nuo arklių kanopų skambėjo juos jungiantys keliai. Didikai vykdavo vieni pas kitus į svečius, rinkosi spręsti svarbių šalies ar vietos klausimų.

Nuo seno pilyse ir dvaruose – kultūros puoselėjimo, švietimo židiniuose – telkėsi iškiliausi kultūros ir meno pasaulio atstovai.

Ir šiandien Lietuvos pilių ir dvarų salės saugo atmintį, istoriniuose pastatuose veikia muziejai,
vyksta koncertai bei kiti renginiai. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, jungianti gražiausias ir atviras visuomenei pilis ir dvarus, kviečia geriau pažinti Lietuvos kultūros lobyną.

„Gyvenam tokiu metu, kai galim drąsiai pasidžiaugti, kad dvarai šiandien yra tapę vertybe“, – sako istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Salvijus Kulevičius.

Dvarai – kultūros paveldas, kuriuo galime didžiuotis

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija vis siunčia žinutę – pažinkime, atraskime Lietuvos dvarų paveldą, kas pirmąkart, kas dar ir darkart, nes jis išties kiekvieną kartą įkvepia, jis pilnas staigmenų su atida pažvelgus, ir daug ko galime išmokti būdami atviri praeities išminčiai.

Kaip sako asociacijos prezidentas Gintaras Karosas, „įsivaizduokime jeigu Lietuvoje nebūtų išlikę arba nebūtų pastatyta dvarų sodybų, tai ir kraštovaizdis būtų labai skurdus. Mūsų tikslas yra skleisti žinią žmonėms, aiškinti kokiais aspektais, kuo dvarai yra svarbūs, ir savo architektūra, ir kraštovaizdžio elementais, ir kaip turintys ypatingus parkus. Kai kuriuose gyveno bene iškiliausios mūsų valstybės asmenybės: tai ir politiniai veikėjai, ir karo, ir kultūros žmonės, kurie kūrė, rašė, be jų nebūtų gimę svarbūs meno kūriniai ar mokslo atradimai. Taigi, tiesiog yra labai svarbu Lietuvos dvarus pažinti.“

Taip pat skaitykite: www.lietuvos.dvarai.lt