Asociacijos narių dvarai

Jurbarko dvaras

Valdytojas – Jurbarko krašto muziejus

Dvaro adresas: Vydūno g. 19, Jurbarkas, LT-74122

Nuo XIV a. Jurbarkas – karališkasis dvaras, kurį valdė karalienės. Iš jų labiausiai žinoma Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo žmona Bona. Vėliau čia šeimininkavo Radvilų giminės atstovai Liudvikas Radvila ir Jonas Mikalojus Radvila. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Jurbarkas atiteko Platonui Zubovui, o nuo 1840 m. perėjo valdžios nuosavybėn. 1846 m. Rusijos caras Jurbarką paskyrė kunigaikščiui Ilarijonui Vasilčikovui. Vasilčikovų giminė dvarą majorato teisėmis valdė iki nepriklausomybės Lietuvoje paskelbimo.

Vasilčikovai savo dvarą suformavo kairiajame Mituvos upės krante. Spėjama, kad šioje teritorijoje anksčiau buvo ir P. Zubovo dvaras. Vasilčikovai ant kairiojo Mituvos kranto pastatė stilingus rūmus. Centriniai dvaro rūmai buvo neoklasicistinio stiliaus. Šalia pagrindinių rūmų buvo pastatyti dar du namai, vadinamieji flygeliai (sparnai). Pietiniame fligelyje gyveno tarnai. Šiaurinis flygelis buvo įrengtas prabangiau, juo naudojosi kunigaikščio šeima ir svečiai. 1865 m. netoli nuo šiaurinio flygelio buvęs kryžiaus plano sandėlis perstatytas į stačiatikių cerkvę. Be cerkvės, dvarvietę sudarė mūrinė arklidė, pašiūrė pašto ekipažams, malkinė, jauja, du klojimai, tvartas, mūrinis pašto namas, kalvė. Centrinius rūmus nugriovė vokiečių kareiviai per Pirmąjį pasaulinį karą, 1914 m.

Cerkvės stilius buvo supaprastinta neobizantinės architektūros forma. Viduje šie maldos namai buvo gana puošnūs – manoma, ją puošė Viktoro Vasnecovo paveikslai (per Pirmąjį pasaulinį karą išvežti į Ukrainą). Cerkvėje melstis galėjo ne tik kunigaikščio šeima, bet ir Jurbarko stačiatikių bendruomenė. 1956 m. nuo cerkvės buvo nuimti kryžiai. Kurį laiką pastatas naudotas kaip šokių salė, taip pat jame buvo organizuojamos rudens derliaus parodos. Vėliau pastatas paverstas daržovių sandėliu. Atkūrus nepriklausomybę buvo pradėta rūpintis cerkvės restauracija, kuri baigta 2002 m. Dabar joje – parodų ir koncertų salė.

Vasilčikovai, formuodami dvarvietę, šiaurinėje dalyje gerokai išplėtė parką, aptvėrė jį raudonų plytų tvora. Prie rūmų buvo galima privažiuoti pro dvejus aukštus, plačius geležinius vartus. Didelę dalį parko medynų sudaro klevai, liepos, beržai, ąžuolai, skroblai. Prie alėjos auga daug europinių maumedžių. Miško parko pakraštyje yra ir svetimžemių medžių.

Vakarų pusėje, prie parko, stovėjo dvaro urėdo namai. Netoli nuo jų buvo pastatytas atskiras mūrinis namas dvaro administracijai. Prieškariu dvare gyveno ir kūrė žymus Lietuvos skulptorius Vincas Grybas.

Vasilčikovų laikais dvarvietėje būdavo rengiama nemažai švenčių, į kurias suvažiuodavo kunigaikščiui artimi žmonės. Prieš kiekvieną tokį susibūrimą parkas būdavo gerai išvalomas, per Mituvos upę padaromas naujas balto beržo tiltelis. Kitame Mituvos krante buvo graži lanka, augo jaunas, apie XIX a. 8 dešimt. Vasilčikovų pasodintas pušynėlis. Čia buvo pastatyta pavėsinė „Baravykas“, padaryta keletas suoliukų. Gražiai prižiūrimame jaunuolyne augindavo fazanus. Pušynėlyje aplinkiniams gyventojams taip pat būdavo draudžiama lankytis. Šalia rūmų buvęs parkas garsėjo kelių kvadratinių metrų dydžio akmeniu ir vaismedžių sodu, šiltadaržiais. Po 1918 m. vasario 16 d. dalis Vasilčikovų dvaro pastatų kartu su abiem parkais ir vaismedžių sodu buvo perduoti „Saulės“ draugijos įkurtai Jurbarko progimnazijai. Parkas tapo atviras visuomenei.

Šiandien parke stovi dvi vėlyvojo klasicizmo buvusios dvaro oficinos. Dvarvietėje veikia Jurbarko krašto muziejus. Muziejus įkurtas 1991 m. lapkričio 3 d. buvusiuose kunigaikščių Vasilčikovų svečių namuose – šiauriniame fligelyje. Tą dieną atidaryta pirmoji muziejuje foto paroda, skirta Jurbarko miesto Magdeburgo teisių suteikimo 380 metų sukakčiai.

Neseniai suremontuota ir iš dalies muziejaus reikmėms pritaikyta šiaurinė oficina. Pastatas yra mūrinis, dviejų aukštų, su pastoge. Viduje išlikęs puošnaus medžio dekoro interjeras. Atliekant darbus sustiprintos ir restauruotos flygelio pastogės perdangos, išsaugotos medinės drožybos lubos.

Renovuotuose administraciniuose ir pagalbiniuose dvaro pastatuose dabar įsikūręs skulptoriaus V. Grybo memorialinis muziejus ir dailės studija. Sutvarkytas dvaro parkas.

Jurbarko krašto muziejuje lankytojai supažindinami su savita Jurbarko krašto istorija, kuriai itin svarbūs XIV bei XIX a. Šiame laikotarpyje vyko įnirtingi mūšiai su kryžiuočiais, išgyventa Rusijos carizmo priespauda, regionas tapo svarbiu vidaus ir užsienio politikos objektu.

Veikia šios pastovios ekspozicijos:
1. Jurbarko dvaras ir miestas XIX a. pab. – XX a. pr.
2. Lietuvių – kryžiuočių kovos panemunės medinėse pilyse.
3. XIX a. pab. – XX a. pr. didikų rūbai.

Viduramžių kovų panemunės medinėse pilyse ekspozicijoje galima pamatyti XIV a. archeologinių radinių, lietuvių ir kryžiuočių karių amuniciją, ginklus, vėliavas.

Jurbarko dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijoje randama informacija apie XIX a. pab. - XX a. pr. didikus, valdžiusius Jurbarko dvarą: jų gyvenimą ir veiklą, dvaro kultūrą, apstatymą, indus, dvariškių aprėdus, ikonas.

Muziejuje galima susipažinti su Jurbarko krašto senaisiais dokumentais, miesto socialinės, ekonominės raidos, dvaro rūmų nuotraukomis, didikų giminių herbais, žemėlapiais.

Jurbarko krašto muziejuje vykdomos edukacinės programos, ekskursijos, krašto istoriją ir kultūrą propaguojantys renginiai.

Kunigaikščių Vasilčikovų XIX a. vid. pastatytoje cerkvėje, kurioje dabar įkurta muziejaus Parodų ir koncertų salė, vykdoma profesionaliojo meno sklaida, rengiamos parodos, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai.

Židinio salėje lankytojai gali pažiūrėti filmuotą medžiagą apie lankytinas rajono vietoves, aplankyti tautodailės ir kitas temines parodas.

Interneto svetainė www.jurbarkomuziejus.lt