Mažosios Lietuvos dvarai
Hugo Šojaus dvaras
Valdytojas – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus
Dvaro adresas: Lietuvininkų g. 4, Šilutė, LT-99185
Hugo Šojaus dvaras – 1721 m. įkurta sodyba, kaip valstybinis domenų dvaras dabartinėje Šilutėje. Jis yra nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Rūmai yra 2 aukštų, su gyvenama pastoge. Antrą aukštą puošia langų viršų ir palangių plokštumo lipdiniai, pastogę juosia kuklus karnizas. Rūmų planas – simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškišta vidurine dalimi, kurioje buvo vestibiulis su laiptais. Vienoje vestibiulio pusėje patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, kitoje – dviem eilėmis, pereinamos. Fasadą skaido mentės, tarp kurių išdėstyti aukšti stačiakampiai langai, pabrėžti palangių traukomis.
Šiuo metu dvare įsikūręs Šilutės muziejus.
Pirmieji žingsniai muziejaus įkūrimo link
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija prasideda XIX a. pabaigoje, kai 1889 m. Šilokarčemos senąjį dvarą nupirko iš Klaipėdos kilęs dvarininkas Hugo Šojus (Hugo Scheu). Jis buvo vienas iš žinomiausių Klaipėdos krašto žmonių, pasireiškusių Rytų Prūsijos ekonominėje ir kultūrinėje veikloje. Matydamas, kaip greitai dėl pramonės revoliucijos XIX a. nyksta tradicijos ir verslai, savo dvaro rūmų dviejuose kambariuose pradėjo kaupti Klaipėdos krašto etnografinę medžiagą, rinko tautosaką. Dvaro muziejuje buvo sukaupta etnografinių baldų, rūbų, dokumentų, spaudinių, žemėlapių kolekcija. Surinkta ypač daug senų lietuviškų rūbų bei audinių pavyzdžių. Tai buvo pirmasis muziejus Klaipėdos krašte. Be to, jis buvo prieinamas inteligentijai, mokslininkams.
Sunaikinti eksponatai
Antrojo pasaulinio karo metais tėvo ir sūnaus Šojų suformuotas dvaro muziejus, sukauptos senienos, dvaro paveldėtojui anūkui Verneriui pasitraukus į Vokietiją liko be priežiūros. Dvaras ir dvaro muziejus labai nukentėjo nuo čia apsistojusios Raudonosios armijos. Tai liudija pirmojo dvaro kolekcijos tvarkytojo, paskirto 1945 m. vasario 19 d., klaipėdiškio Martyno Toleikio užrašai: „Didi dalis eksponatų buvo suversta ant grindų ir sumaišyta su šiukšlėmis…“. Tų pačių metų vasarį M. Toleikis buvo paskirtas Šilutės etnografinio muziejaus vyriausiuoju preparatoriumi, o muziejus buvo perduotas Lietuvos mokslų akademijos žinion.
Muziejus prikeltas antram gyvenimui
1948 m. rugpjūtį dvaro pastatai perduoti sodininkystės ir bitininkystės mokyklai, iki tol buvusiai Kretingoje. Tuomet muziejus perkeltas į namą Šilutės miesto centre, Lietuvininkų g. 36. 1949 m. lapkričio 7 d. vyko iškilmingas jo atidarymas. Pastarajam suteiktas naujas vardas – Šilutės kraštotyros muziejus. Muziejaus direktoriumi paskirtas mokytojas M. Jonaitis. Tuo metu muziejuje buvo 718 eksponatų.
1956–1961 m. muziejaus direktore dirbusi archeologė J. Kvilonaitė didelį dėmesį skyrė archeologinių paminklų atnaujinimui. Muziejaus kolekcijų formavimui didelę įtaką turėjo direktorės D. Lukoševičiūtės-Narbutienės veikla 1961–1987 metais. Tuo metu buvo aktyviai organizuojamos ekspedicijos, kurių metu sukauptos vertingos krašto buities, žvejybos įrankių, žemės ūkio padargų bei spaudinių kolekcijos.
1965 m. Kultūros ministerijos įsakymu Šilutės kraštotyros muziejus tapo Klaipėdos kraštotyros muziejaus filialu. Reorganizacija nebuvo muziejui naudinga. Šio kultūriniu židiniu tapusio objekto padėtis dar labiau pablogėjo, kai 1972-aisiais Klaipėdos kraštotyros muziejus perėjo į Klaipėdos Vykdomojo komiteto pavaldumą. Po 8-erių metų pagrindinės Šilutės muziejaus ekspozicijos buvo uždarytos.
Nepriklausomybę atgavus
1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, muziejaus steigėju tapo Šilutės rajono savivaldybė. Jam suteiktas jau kitas pavadinimas – Šilutės muziejus. Pakeitus įstaigos pavadinimą įvyko ir kardinalūs pokyčiai muziejaus viduje – paruoštos naujos ekspozicijos, pradėti eksponuoti patys vertingiausi Hugo Šojaus kolekcijos eksponatai. Įsteigti muziejaus filialai Kintuose, Bitėnuose, Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje ir Macikų kaime. Tokiu būdu buvo sukurtas rajono muziejų tinklas, atspindintis krašto istorinę raidą. Šilutės muziejus tokį savo pavadinimą išlaikė daugiau kaip du dešimtmečius. Tik 2015 metų balandžio 9 d. jam suteiktas Šilutės Hugo Šojaus muziejaus vardas.
Muziejaus renesansas
Bene ryškiausiai muziejaus istorijoje įsirėžusi data – 2015 m. gegužės 30 d. Tądien Šilutės miesto šventės metu iškilmingai perkirpta dvaro atidarymo juosta, o muziejininkams įteikti restauruoto Hugo Šojaus dvaro raktai. Daugybę dešimtmečių puoselėta vizija pagaliau išsipildė ir galutinai baigtas formuoti muziejaus veidas. Net pats H. Šojus kadaise yra pasakęs, kad muziejus be dvaro rūmų yra neįsivaizduojamas. Jo vizija išpildyta, o muziejininkai džiaugiasi galėdami visuomenei pristatyti Šilutės mecenato surinktas išlikusias relikvijas bei kitus istorijos lobius.
Šiuo metu dvaro pastatų komplekse yra muziejus, restauracijos ir edukacijos centras, kur įkurtos restauracijos dirbtuvės, o jose darbuojasi tekstilės, metalo ir popieriaus restauratoriai, taip pat veikia edukacijos klasė. Rūmuose veikia muziejaus vidaus biblioteka-archyvas.
Šiuo metu muziejuje ir jo filialuose sukaupta 60 150 eksponatų.
Šilutės miesto perlu vadinamas Hugo Šojaus dvaras laukia jūsų! Prisilieskite prie Mažosios Lietuvos istorijos…
