Dzūkijos dvarai

Šumsko, Laukininkų dvaras

Mykolo Šumskio g. 6,

Savininkai – Inesa Kurklietytė ir Ramūnas Abukevičius

Dvaro adresas: Mykolo Šumskio g. 6,, LT-
Šumskas, Kalvelių seniūnija, Vilniaus rajonas

Veidaknygė: @sumskodvaras18
el. paštas: wolvesiifa@gmail.com
tel. +370 (615) 49959

Laukininkai, apgyvendinta vietovė nuo I tūkst. pr. Kr. Apie tai, kad Šumsko, Laukininkų dvaro apylinkėse gyventa nuo senų laikų, rodo netoliese Dvaro esančio Laukininkų pilkapyno amžius – VII–VIII. Dvaro teritorija – senosios tikybos apeigų vieta, Dvaras, galimai išsivystęs iš buvusios Laukininkų Šventvietės. Dvaro teritorija pratekantis Penos upelis teka į Rytus, Baltų religijoje ir mitologijoje, ypatingą vaidmenį vaidina rytų kryptimi, prieš Saulę, tekantys šaltiniai. Pasak S. Daukanto, versmės tekančios į rytus buvo laikomos šventomis. Dvaro rūmų parke yra akmuo su dubeniu. Šis akmuo įtrauktas į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą (V. Vaitkevičius “Aukštaitijos šventvietės”). Dvaro teritorijoje rasti plokšti akmenys, irgi, galimai, priklausė sakralios vietos sąrangai. Paskutinė dvaro valdytoja Elžbieta Komarienė tuos akmenis naudojo savo šunų kapams paženklinti. Taip yra panaudotas ir šis akmuo su dubeniu.

Laukininkų Dvaras yra minimas jau XVI a. pr. Pirmieji minimi Laukininkų (Šumsko) dvaro dvarininkai Sakavičiai (Sakowicz) – Sakai. Pirmąjį dvarą (XV a. – XVIII a.) mena išlikęs skliautinio rūsio akmeninis grindinys ir dvaro šildymo sistemos fragmentai.

Sakai Lietuvos istorijoje minimi nuo 1413 metų. Žinomas giminės pradininkas Stanislovas Sakas, vienas iš Horodlės uniją pasirašiusių Vytauto Didžiojo didikų. Stanislovas Sakas turėjo septynetą sūnų ir tėvonines (paveldimas) valdas Nemenčinėje, Hruzdove (Ašmenos pavietas), Medile.... Paveldimų valdų turėjimas Vytauto laikais rodytų priklausymą Gediminaičių giminei arba ypatingus nuopelnus tai giminei. Apie 150 metų Stanislovo Sako palikuonys priklausė Lietuvos diduomenei, garsėjo plačiomis valdomis ir aukštomis pareigomis, buvo visuomeniškai aktyvūs.

1618 metais Laukininkų dvarą įsigijo Vilniaus rūmų pastalininkas Kazimieras Šumskas ir pavadino savo vardu – Šumskas. Kazimieras Šumskas dėl garbingo būdo buvo pramintas Riteriu. Valdė ir daugiau dvarų, taip pat ir netoliese esantį Kuosinės dvarą. Šumskai priklausė Radvilų giminės žmonėms. 1696 m. Šumsko dvaro savininkai Vilniaus vaivados padėjėjas Mykolas Rapolas Šumskis (Kazimiero Šumsko anūkas) su žmona Halina Šumska pastatė miestelyje medinę bažnyčią ir vienuolyną, ten įkurdino vienuolius dominikonus. Didikų Šumskų giminė valdė dvarą 171 metus (1618 – 1789).

1789 m. Šumsko dvaras perėjo dvarininkų Laskavičių (Laskowicz) nuosavybėn. Laskavičiai įsigiję apleistą dvarą ėmėsi rūmų perstatymo. Šumsko dvaro sodyba sudaro vieningą įvairios paskirties statinių bei želdinių sistemą. XVIII a. pab. – XIX a. pr. mūriniai rūmai pastatyti seniai susiformavusiame parke, kur takų ir alėjų sistema nėra klasicistinė. Klasicistiniai rūmai, statyti K. Spampani kūrybos įtakoje, kartu su priešais esančiu parteriu sudaro sodybos kompozicinį centrą. Pietinėje sodybos teritorijos dalyje prateka Penos upelis, kuris užtvenktas malūnui. Buvusi senojo dvaro grindinio šildymo sistema pakeista krosniniu šildymu. Senąjį dvarą mena Ledainė ir Svirnas su išlikusiais gotikiniais rūsiais. Karietinė, Malūnas, Bravoras, Klojimas, Arklidės statytos naujojo dvaro aplinkoje iš medinių perstatyti į akmens mūro ir mūrinius. Laskavičiai dažnai minimi Oginskių draugėje. Kaiminystėje – Zalesėje (Užumedis už 30 km., prie Smurgainių, dabar Baltarusijos teritorija) buvo Oginskių dvaras. Tikėtina kad važiuodamas Juoduoju traktu į Zalesės dvarą Mykolas Kleopas Oginskis sustodavo pusiaukėlėje Šumsko dvare, tikėtina, kad ne kartą muzikavo garsiojoje Ovalinėje salėje. Visai galimas daiktas, kad būtent Oginskis, vykdant dvaro perstatymo darbus, patarė Laskavičiui įrengti Ovalinę, išskirtinę akustiką turinčią, dvaro salę. Laskavičiai Šumsko bažnyčios kolatoriai, aktyviai dalyvavo 1831 ir 1863 metų sukilimuose.

1864 m. Šumsko dvaras, už dalyvavimą sukilime, rusų carinės valdžios konfiskuotas ir paskirtas rusų generolui Labuncevui. Labuncevo dukra Elžbieta 1875 m. ištekėjo už Antano Komaro, plačios Lietuvos bajorų giminės atstovo. Komarienė pergyveno ne tik vyrą, bet ir dukrą su žentu. Jau būdama našlė, ji perėjo į katalikų tikėjimą ir pasirūpino, kad Šumsko domininkonų bažnyčia, kuri tuo metu buvo paversta cerkve, būtų grąžinta katalikams. Deja, šis atsivertimas neišpirko giminės kaltės. 1940 m. ir vėl 1944 m. sovietų okupacinė valdžia nusavino dvarą. Sovietiniai okupantai paliko Elžbietą Komarienę gyventi dvaro rūmų antrame aukšte įrengtame bute. Dvare buvo įsteigta sovchozo kontora. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, vietoje sovchozo įsikūrė žemės ūkio bendrovė „Šumskas“ perėmusi teises į dvarą. 2018 m. dvarą įsigijo dabartiniai savininkai.

Šumsko, Laukininkų dvaras
Šumsko, Laukininkų dvaras, rūmų šiaurinė pusė
Šumsko, Laukininkų dvaras
Šumsko, Laukininkų dvaro svirnas
Šumsko, Laukininkų dvaro karietinė
Šumsko, Laukininkų dvaras, akmuo su dubeniu
You need to enable javascript in order to user google maps.
facebook.gif
twiter7.jpg
youtube_1.jpg