Babtyno - Žemaitkiemio dvaras stovi Nevėžio dešiniajame krante, apie 2 km į pietvakarius nuo Babtų. Dvarą prie Babtyno kaimo XVI a. įkūrė Šiukštos. Vėliau dvaras priklausė Andriui Vilimavičiui ir Jokūbui Sauginavičiui. Nuo 1697 m. visą šimtmetį dvarą valdė Prozorai. Iki jų valdymo pirmieji dvaro rūmai ir kiti pastatai buvo mediniai, laikui bėgant ne kartą rekonstruoti ir perstatyti. Tik valdant Prozorams, maždaug nuo 1730 m., prasidėjo mūrinių statinių epocha. Babtynas tapo reprezentaciniu dvaru. Rūmai buvo didingi, su dviejų aukštų frontonu, balkonais antrame aukšte, 28 kambariais ir gynybiniu bokštu. Tuo pat metu pastatytas ir lobyno pastatėlis. 1797 m. Babtyną parduotas Burhardui fon Korfui. Netrukus dvarą įsigijo kunigaikščiai Giedraičiai, valdę jį iki 1830 m. Iki Pirmojo pasaulinio karo dvare šeimininkavo grafai Benediktas ir Vanda Tiškevičiai. Pokaryje Babtyne buvo kolūkio apylinkės kontora, daugiabutis namas.
1999 m. dvarą atkurti ėmėsi M.Šventoraitis, kuris ir gyvena šiame dvare. Verslininkas turi sukaupęs retų eksponatų, ypač įdomi motociklų kolekcija. Dvare bandoma atgaivinti ir muzikavimo tradicijas: rengia įvairius koncertus, o nuo 2003 m. dvare vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai, dailininkų plenerai, susitikimai.
M. Šventoraitis ėmėsi atkurti Babtyno dvarą kaip miesto meno ir kultūros centrą provincijoje. Menininkų kūrybine rezidencija ir kultūrinio turizmo traukos centru tapusio dvaro pastatus ir aplinką savininkas restauruoja pagal išlikusią ikonografinę medžiagą. Atkuriami ne tik statiniai, bet ir želdiniai, gėlynai, medžių alėja, dvaro teritorijos kampus ženklinę koplytstulpiai.
