Žeimių dvaro sodybą sudaro dvaro rūmai, svirnas, koplytėlė, ledainė, kumetynas, arklidė, bokštas, vartai ir parkas. Žeimių dvaras istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas XV a. pab. Dvaras priklausė Zavišoms, Čekavičiams, Navrilkovičiams, XVIII a. – Medekšoms. Nuo 1780 m. dvaras atsidūrė Kosakovskių giminės rankose. Kosakovskių nuosavybėje dvaras buvo iki Antrojo Pasaulinio karo. Manoma, kad pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai. Kada atsirado mūriniai rūmai – sunku pasakyti, tačiau dabartinę savo išvaizdą jie įgavo jau valdant Kosakovskiams. Rūmai yra vėlyvojo klacizmo stiliaus, dviaukščiai, griežtų simetriškų formų. Pagrindinį fasadą puošia stambios kolonos. Rūmuose būta 25 kambarių, kuriose stovėjo olandiškos koklių krosnys. Prieš rūmus yra senoji dvaro oficina, dabar svirnas. Kitas kadaise buvęs beveik tokio pat dydžio pastatas, XIX a. perdirbtas į arklides, yra labai pakeitęs savo išvaizdą, bet tai taip pat buvusi dvaro oficina. Rūmai apsupti parko su iki kelio Jonava-Šėta vedančia liepų alėja.
Dvaras įsigytas 2000 metais. Dvare jau dabar vyksta aukšto lygio kultūriniai renginiai, meno projektai, edukacinės programos ir miestelio bendruomenės šventės.
Planuojama paruošti dvaro pastatų rekonstrukcijos projektus, restauruoti bei renovuoti pastatus, etapais dvaro sodybą pritaikyti kultūriniam turizmui, įrengti „kultūros darbuotojo“ bazę (projektui „Aikas Žado“).
