Kurtuvėnų kaime, Šiaulių rajone esantį dvarą galima priskirti prie seniausiųjų dvarų Lietuvoje. XVI a. I pusėje dvaro savininkas buvo Stanislovas Kęsgaila, paskutinis senos LDK didikų giminės atstovas. 1545 m. jis pardavė Kurtuvėnų dvarą.

XVI a. pabaigoje Jonui Skaševskiui užstatant Kurtuvėnus Mikalojui Karpiui ir jo žmonai, savo seseriai Skaševskytei minimi nauji dvaro rūmai.

1664 m. Petrui ir Zuzanai Skaudvilams perleidžiant Kurtuvėnų dvarą Brastos stalininkui Povilui Zarankai surašytame inventoriuje jau minimi dvaro tvenkiniai, malūnas ir daug trobesių.

XVIII a. Kurtuvėnai atiteko Nagurskiams, kurių valdą sudarė net 1000 valakų žemės, miškų ir ežerų. Kurtuvėnų dvaras tapo viena garsiausių Nagurskių giminės rezidencijų Lietuvoje. Didžiausi nuopelnai puoselėjant Kurtuvėnų dvarą priskirtini Jokūbui Nagurskiui, kuris dvarą valdė nuo 1752 iki 1789 metų. Teigiama, jog J. Nagurskis pastatydinęs daugumą dvaro pastatų, tarp jų ir garsųjį svirną , kuriame ne tik buvo laikomi grūdai, bet taip pat čia buvo įrengtas teatras, rengiami pokyliai.

Iki šių dienų Kurtuvėnuose išliko nemažai XVIII a. Nagurskių rezidencinio komplekso žymių: dvaro sodybos reprezentacinės dalies planinė struktūra, bažnyčia, dvaro svirnas. Pastarasis po nepriklausomybės atgavimo buvo restauruotas, tačiau 2001 m. sudegė, o 2006 m. visiškai atstatytas pagal autentišką projektą, nepanaudojus nė vienos vinies.

Po Nagurskų dvarą valdė Žukauskai, Bulgarinai, Parčiauskai, kol galiausiai dvarą įgijo grafai Zyberg-Pliateriai, tvarkę dvarą iki 1940 m. sovietų konfiskacijos.

1992 m. Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu dvaras įtrauktas į privatizuotinų su paminklosaugos sąlygų dokumentacija dvarų sodybų sąrašą. Šiandien parkas prižiūrimas įsikūrusios atstatytoje oficinoje Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos. Arklidėse veikia jojimo paslaugų centras. Kurtuvėnų dvarvietę supa senas geometrinio-peizažinio planavimo parkas.