Ponia Felicija Laimė Broel Pliaterienė šiuo metu gyvena Vašingtono mieste JAV. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, po dešimtmetį trukusio paveldėjimo dokumentų tvarkymo, kiekvienais metais po keliolika savaičių praleidžianti Lietuvoje, grafienė atnaujino Broel – Pliaterių šeimos mauzoliejų Švėkšnos kapinėse, rekonstravo Genovaitės vilą (Villa Genovefa) Švėkšnoje, o prieš trejus metus pradėjo ir Vilkėnų dvaro rūmų restauracijos darbus.

Grafų Pliaterių giminė kilusi iš Vestfalijos ir minima nuo XII a. XV a. ji persikėlė į Livoniją, o šiai prisijungus prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, daugelis ilgam čia įsikūrė. Livonijos grafas Vilhelmas Jonas Broel Pliateris Švėkšnos dvarą 1766 m.nupirko iš grafų Oginskių. Grafų Broel Pliaterių nuosavybe dvaras buvo iki 1940 m.

Mirus pirmajam Švėksnos Pliaterių savininkui Vilhelmui Jonui (1769 m.), dvarą paveldėjo jo sūnus Jurgis, o po pastarojo mirties (1820 m.) – sūnus Steponas (vienas iš keturių Jurgio sūnų, 1802-1864 m.). Su Jurgio Pliaterio mirtimi susijęs ir Vilkėnų dvaro atsiradimas, mat Jurgiui mirus, Švėkšnos valda buvo padalyta keturiems jo sūnums. Vilkėne įsikūrė Jurgio sūnus Pranciškus. Na o Švėkšnos dvaras toliau paveldėjimo būdu atiteko Stepono Pliaterio sūnui Adomui (1836-1909 m.), kuris 1880 m. pastatė iki šių dienų stovinčią dvaro vilą, ir pavadino savo žmonos vardu „Genovaite“. Paskutinysis Švėkšnos valdytojas buvo Adomo sunūs Jurgis (1875-1943 m.). Jam teko išgyventi sovietizacijos laikus, buvo ištremtas ir tremtyje mirė. Dvaro rūmai sovietų buvo nacionalizuoti. Vienintelis Jurgio sūnus Aleksandras (1913-1997) išvengė tremties į Sibirą – baigęs teisės studijas Kauno universitete gyveno Vilniuje, o prasidėjus masiniams trėmimams su žmona Felicija Laima spėjo pasitraukti į vakarus.

Dar Stepono Pliaterio laikais šalia Švėkšnos dvaro buvo įrengtas žvėrynas. Tai padaryta atitvėrus apie 70 ha miško tvora. Čia gyveno ne tik smulkūs žvėreliai, bet ir briedžiai, elniai, stirnos. Pliateriai 1880 m. pertvarkė Genovaitės vilą supantį parką, papuošė jį naujais statiniais bei įrengimais. Grafas Jurgis Pliateris dalį šio gražaus parko dovanojo „Saulės“ gimnazijos, t.y. dabartinės vidurinės mokyklos, statybai, kuri buvo baigta 1928 m.

Pliateriai nemažai nuveikė rūpindamiesi Švėkšnos miesteliu. Grafai daug dėmesio skyrė ūkininkų būklės gerinimui, mokė juos efektyvaus ir racionalaus ūkininkavimo. Pliateriai nebuvo abejingi ir lietuvybės puoselėjimui – aktyviai dalyvavo lietuvių veikloje. Lietuvių tautinis atgimimas Švėkšnos dvare pradėjo reikštis XIX a. II pusėje. Pliateriai rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu. Grafo Adomo Pliaterio užtarimas ir autoritetas išgelbėjo gydytoją dr. J.Rugį nuo tremties į Sibirą po to, kai šis buvo susektas platinantis lietuvišką spaudą. Po šio įvyko lietuviškos knygos iš Prūsijos buvo gabenamos net Adomo Pliaterio karietoje, kurios rusai netikrindavo.

Adomas Pliateris dvare buvo surinkęs nemažas numizmatikos, Egipto meno kolekcijas, sukaupęs biblioteką, kurioje buvo galima rasti tūkstančius retų ir labai vertingų knygų. Grafas domėjosi ir Švėkšnos apylinkių tyrinėjimais. Prisidėjo prie griautinių ir degintinių kapų (XI-XIII a.) tyrinėjimų Švėkšnos kapinyne, surinko vertingą juose rastų papuošalų kolekciją.