Baronai Siegfried fon Grotthuss ir Harri fon Grotthuss gyvena Vokietijoje Neuwied mieste. Yra nupirkę ir retauravę dvi istorines vilas Kiolno apylinkėse. Kiekvienais metais atvykę į Lietuvą užsiima labdaringa veikla: globoja Kriukų pagrindinę mokyklą, jos mokiniams organizuoja pažintines keliones po Vokietiją, remia aukštąsias mokyklas naujausia kompiuterine technika.

Baronas Harri von Grotthussas jau ne vienerius metus domisi savo giminės istorija, renka archyvų duomenis apie ją, todėl vadinamas šios giminės archyvaru. Seniausi įrašai dokumentuose apie Grotthussų giminę siekia 1269 metus. Senais laikais didikai von Grotthussai gyveno Kuršo krašte, valdė dvarus netoli Latvijos sienos, prie Biržų, Rundalėje ir Mezotnėje. Von Grotthussų giminė – Kuršo kunigaikštystės tradicijų tęsėja, susijusi su Livonijos kalavijuočių ordinu. Šioje šeimoje buvo garsių mokslininkų ir menininkų, o daugiausia nusipelnęs Lietuvai ir visam mokslo pasauliui yra Theodoras Grotthussas – mokslininkas, gamtos tyrinėtojas, elektrolizės teorijos pradininkas, visą savo gyvenimą paskyręs elektros ir šviesos paslaptims nagrinėti. Jo vardu pavadintas giminės įsteigtas mokslų akademijos fondas skiria stipendijas gabiems chemijos studentams.

Theodoras Grotthussas (1785 m. sausio 20 d. Leipcige – 1822 m. kovo 26 d. Gedučiuose, Pakruojo raj.) – elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas.

Theodoras Grotthussas gimė Gedučių dvarininkų bajorų šeimoje, keliaujančioje po Vokietiją. Leipcigo universiteto studentu būsimasis mokslininkas tapo sulaukęs 3 dienų amžiaus, tačiau tik 1803 m. įstojo į universitetą. Puikų išsilavinimą įgijo namuose, Gedučiuose, kur jį mokė samdyti kalbų, filosofijos, filologijos mokytojai. Nuo 1803 m. rudens pradėjo lankyti Paryžiaus Politechnikos mokyklą. 1804 m. pradėjęs savarankiškas studijas Neapolyje, susipažino su Aleksandru fon Humboldtu, Lui Gay-Lusaku (Louis Joseph Gay-Lussac), besiruošiančiais tyrinėti vulkaninius reiškinius, gilino mineraloginius įgūdžius. 1805 m. dalyvavo ekspedicijoje į Vezuvijų, domėjosi bioliuminescencija, atlikdamas sudėtingus vandens elektrolizės tyrimus, rašė šį procesą pagrindžiančią teoriją. 1807 m. išrinktas Paryžiaus galvanikų draugijos nariu. 1808 m. išrinktas Turino Mokslo ir menų akademijos nariu korespondentu, bet netrukus sugrįžo į Gedučius.

1809-1812 m. pirmasis tyrė grandinines reakcijas.
1815 m. suformulavo fosforoscencijos dėsnį – šviesos išspinduliavimas priklauso nuo temperatūros.
1816-1818 m. tyrinėjo Likėnų Smardonės mineralinius šaltinius, nustatė jų vandens sudėtį, tirdamas rodanidus atrado analitinės chemijos reakcijas, dabar jau tapusias klasikinėmis, sukūrė kelis analizės būdus. Jis padarė teisingą išvadą, kad sieros vandenilio susidarymas siejamas su kalcio sulfato ir organinės medžiagos sąveika.
1818 m. suformulavo du fotochemijos dėsnius, atrado elektrolizės reiškinį, sukūrė pirmąjį fotometrą, tinkantį naudoti ir kaip cheminį laikrodį. 1817 m. Mintaujoje tapo Kuršo literatūros ir meno draugijos nariu.
1820 m. vienu metu su Tomu Zejebeku (Thomas Johann Seebeck), bet nepriklausomai nuo jo, nustatė, kad elektros srovės reiškiniai metaluose ir tirpaluose yra identiški. Niurnberge išleidžiami jo rinktiniai raštai.

Grotusas gyveno ir dirbo Gedučių dvarelyje, netoli Žeimelio. Čia tragiškai ir mirė (nusižudė). Palaidotas dvaro laidojimo rūsyje. Vėliau mokslininko palaikai buvo perkelti kitur, kapas taip ir liko nežinomas.

Lietuvos MA Theodoro Grotthusso fondas - paramos fondas, įsteigtas 1994 m. birželio 17 d. Šio fondo pagrindiniai tikslai - atgaivinti Lietuvos mokslininko Theodoro Grotthusso atminimą, remti Lietuvos švietimą, mokslą ir kultūrą, palaikyti tarptautinius mokslinius ryšius. Fondo valdybos pirmininkas – akademikas Benediktas Juodka, fondo valdybos nariai – J.A.Krikštopaitis, profesoriai A.Survila, V.Tamošiūnas, R.Kazlauskas ir T.Grotthusso giminaičiai M.Čiurlienė, Z.Grotthussas, H.Grotthussas.