|
Rugsėjo 22 d. 19.00 val. S. Daukanto aikštėje Vilniuje vyks M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo organizuojamas koncertas „EUROPA – BENDRAS PAVELDAS. KULTŪROS KELIAI LIETUVOJE“. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami širdis atverti ne tik klasikinei muzikai, užliesiančiai senamiestį, bet ir pasižiūrėti Fondo kaupiamos grafinių darbų parodos „Lietuos dvarai“. Trys iškilios progos – vienas koncertas M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, antrus metus keliaudamas po Lietuvos dvarus ir bažnyčias, skleisdamas muziką, veždamas parodas ir filmus, rugsėjo 22 d. 19.00 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje pristato koncertą „Europa, bendras paveldas. Kultūros keliai Lietuvoje“. Koncertas skirtas trims iškilioms progoms paminėti: M. K Čiurlionio 132-osioms gimimo metinėms, Baltų vienybės dienai, Europos paveldo dienoms. Tai – jau 30 Fondo renginys, kuriame muziką skleis kartu su Fondu pastaruosius metus po Lietuvą keliavę solistai, muzikantai, aktoriai: Čiurlionio kvartetas, prof. Virgilijus Noreika, prof. Giedrius Kuprevičius, Rita Preikšaitė ir Tomas Ladiga, Jūratė Vilūnaitė, Petras Venclova, Aušra Liutkutė, Renata Milašiūtė- Drungilienė, Asta Krikščiūnaitė, Judita Leitaitė ir Baltijos gitarų kvartetas. Muzikantai sutelkė bendras jėgas ir paruošė specialiai šiam renginiui skirtą programą, kurioje skambės M. K. Čiurlionio muzika, ištraukos iš pasaulinę šlovę pelniusių miuziklų ir operų, lietuviškos dainos, ispaniški ritmai. Muzikinę dalį paįvairins Maironio eilės ir Bradūno tekstai, nestandartiniai muzikantų duetai. Viso koncerto metu veiks Fondo kaupiama grafinių darbų paroda apie jau aplankytus Lietuvos dvarus ir bažnyčias „Lietuvos dvarai“.
Kartu keliavę po Lietuvos dvarus Nors ir trumpą (Fondas gyvuoja 15 mėnesių), tačiau aktyvią veiklą vykdydamas, Fondas sutiko daug žmonių, kurie prisidėjo prie jo veiklos, skirtos nacionalinio paveldui išsaugojimui, bendruomenių vienijimui, jų švietimui ir kultūrinio skonio ugdymui. Tad net ir atokiausiose Lietuvos kampeliuose, kur kažkada gyveno iškilūs žmonės, o dabar likę tik ten buvusių kultūros židinių pelenai, skambėjo muzika, buvo skaitomos paskaitos apie Lietuvos dvarus, pasakojama apie ten gyvenusius garsius žmones, rengiami seminarai, susiję su Lietuvos paveldo išsaugojimu ir puoselėjimu. Taip važiuodamas iš vieno Lietuvos kampelio į kitą, Fondas aplankė 26 paveldo objektus, iš jų – 22 dvarai ir 2 bažnyčios. Vienas iš uždavinių ir yra aplankyti nors po vieną dvarą ar kitą paveldo objektą visose Lietuvos apskrityse. Tačiau Fondo tikslas nėra atstatyti šį paveldą, tam nėra ir galimybių, bet atkreipti bendruomenių, vietos valdžios institucijų dėmesį į tai, kad jų apskrityje yra vertingų paveldo objektų, kuriuos būtina išsaugoti. Gi istorinę ir kultūrine praeitį sudaro ne tik didieji paveldo objektai – pilys ir rūmai, tačiau ir nedideli dvareliai, kadaise buvę tos vietovės pagrindiniais kultūriniais ir net politiniais centrais. Ne viename iš dabar užmirštų dvarų priimtas tiek Lietuvai, tiek visai Europai svarbus sprendimas. Verta paminėti, jog Vilkaviškio dvare, esančiame Vilkaviškyje, Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas priėmė galutinį sprendimą dėl karo su Rusija. Kai kurie žmonės tik Fondo organizuojamuose renginiuose sužinojo, kad jų apskrityje, miestelyje ar kaimelyje apskritai yra toks dvaras, ir kad šis dvaras mena gilius ir visai valstybei svarbius istorinius faktus. Fondas, keliaudamas po Lietuvą, veždamas profesionalią ir laiko patikrintą muziką, suteikdamas bendruomenėms žinių apie jų apskrityje ir apskritai Lietuvoje esančius dvarus ir kitus materialaus paveldo objektus, bei ten gyvenusius ir kūrusius mūsų šviesuolius, stengiasi kelti pilietiškumo ir patriotiškumo jausmą, formuoti meninį skonį, skatinti puoselėti ir mylėti savo praeitį. Tad nenuostabu, kad į Fondo organizuojamus renginius susirenka nuo 150 iki 350 žmonių. Įamžinti Lietuvos dvarai Fondas bendradarbiauja ne tik su muzikantas, solistais ir kitais iškiliais meno žmonėmis, tačiau ir su paveldosaugos bei kultūros specialistais: parkotyrininu K. Labanauskas, menotyrininku S.Urbonas, architektūros istorike D. Puodžiukienė, paminklosaugininke G. Drėmaite. Profesionalūs savo srities atstovai ne tik pasiūlo vertus aplankyti paveldo objektus (o vien dvarų Lietuvoje yra per tūkstantis), tačiau patys važiuoja kartu su Fondu bei pristato dvarą, jo istoriją renginio svečiams bei dalyviams. Ta proga Fondas kaupia ir vis papildo originalių grafinių darbų parodą „Lietuvos dvarai“, kurioje eksponuojami paveikslai su autentiškais jau Fondo aplankytų dvarų ar bažnyčių vaizdais. Vykdamas į dvarą, Fondas vežasi nauju, būtent to dvaro paveikslu, papildytą parodą. Tad kultūros ir paveldosaugos ekspertai, sustodami prie kiekvieno darbo, vaizdžiai pasakoja apie tai, kokie dvarai Lietuvoje buvę ir kokią istorinę bei kultūrinę vertę jie turi. Rugsėjo 22 d. S. Daukanto aikštėje taip pat bus eksponuojama paroda „Lietuvos dvarai“ su nauju, Lietuvos Prezidentūros paveikslu. Kiekvienas atvykęs į koncertą turės galimybę bet kuriuo metu prieiti ir pasižiūrėti, kaip Lietuvos dvarai ir bažnyčios atrodė savo klestėjimo laikais. M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas Jolita Žalgirytė  |