Dvaro adresas: Vyžuonėlių k., Vyžuonėlių apyl., Utenos r.
El.paštas:
Vyžuonėlių dvaras įsikūrė XIX a., atkirtus nuo Vyžuonų dvaro grafo E. Čapskio žemės. Jis – kelio Utena-Vyžuonos dešinėje pusėje. 1879 m. dvaras už karinius nuopelnus dovanotos Rusijos karininkui Vladimirui Nikolajevičiui Veriovkinui. Jis valdė 1982 deš. žemės, iš jų – 642 deš. miško. Vėliau dvaras atiteko jo sūnui Piotrui Veriovkinui, Kauno bei Vilniaus gubernatoriui, caro Nikolajaus II karo tarnybos draugui. Vyžuonėlėse, buvęs palivarkas, kurį XVIII a. valdė P. Praniauskas. Primušęs baudžiauninko M. Sauliuko žmoną, o šis už tai poną užmušęs. Sauliuką Vilkmergėje (Ukmergėje) nuteisę „suketvirčiuoti“, o jo kūno dalys buvusios išsmaigstytos pakelėje. Be to, 1789 m. Vyžuonėles valdė kunigas Druckis-Liubeckis, prieš kurį valstiečiai maištavę. Lietuvos nepriklausomybės laikais P. Veriovkinas valdė jam paliktą apkarpytą žemę, gerai ūkininkavo, laikė daug galvijų, pieną pristatinėjo į Utenos pieninę prie kurios statymo buvo prisidėjęs. Jis buvo parėmęs ir cerkvės Utenos centre statybą. Vyžuonėlių dv. gyveno ir jo duktė Marijana Veriovkina, dailininkė, I. Repino mokinė. Čia, pas savo mokinę, buvo užvažiavęs ir pats I. Repinas. Veriovkinai turėjo gerą biblioteką, daug paveikslų, salone kabėjo Vyčio paveikslas.
Iki šiol išlikę statinių, medinis, rusiškai ornamentuotas gyvenamasis pastatas, karietinė, tvartas, du kluonai, arklidė, kumetynas. Priešingoje posūkio iš plento į Vyžuonėles pusėje išliko paminklas su 1885, 1896 m. – Elizavetos Dragan-Veriovkinos ir jos vyro Vladimiro mirties datomis, o paminklo nišoje – Mergelės Marijos skulptūrėlė. Dvare buvo Vladimiro pastatytas paminklas arkliui – išgelbėtojui. Tai akmuo, kurį vėliau įmūrijo į pamatus netolimas kaimynas. Kol kas dvaro sodybą galima apžiūrėti tik iš išorės.
Naujieji dvaro savininkai planuoja dvare teikti kompleksines turizmo paslaugas – įkurti svečių namus, įrengti įvairiems renginiams pritaikytą salę ir kt.
